Organizacijos (grupės) psichologinį klimatą galima apibrėžti kaip psichologinę organizacijos kokybę, atspindinčią darbuotojų savijautą grupėje (organizacijoje). Taip pat galima teigti, kad tai bendra atmosfera, kuri supa organizaciją, apima moralės lygį, priklausomybės organizacijai jausmą, rūpinimąsi organizacijos nariais (darbuotojais) ir gerą darbuotojų valią. Ypač svarbūs aspektai yra „vertikalūs“ ir „horizontalūs“ santykiai grupėje. Jų ir kitų veiksnių atspindys grupės narių sąmonėje leidžia atskleisti grupės psichologinio klimato ypatumus.
Grupės psichologinio klimato tyrimas leidžia gana tiksliai apibūdinti psichologinę grupės būklę, kuri daro didelę įtaką bendrai veiklai. Tirti psichologinį klimatą pravartu, kai norima prognozuoti potencialius nepageidaujamus organizacinius reiškinius, trukdančius sėkmingai veiklai. Įvertinus psichologinį klimatą ir išsiaiškinus pagrindines problemas, galima numatyti veiksmus ir priemones psichologinių klimatą veikiančių procesų korekcijai, ir tokiu būdu pagerinti organizacijos veiklą, pasiekti geresnių darbo rezultatų, išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus.
Tyrimas leidžia įvertinti bendrajį psichologinį klimatą ir atskirus jį įtakojančius parametrus:
- Darbo (veiklos) turinys ir tobulėjimo galimybės (asmeninių siekių skatinimas ir galimybių tobulėti sudarymas, naudingo darbo pojūtis);
- Tarpasmeninių santykių kokybė (tarp vadovo ir pavaldinių ir tarp bendradarbių; vadovavimo kokybė);
- Darbuotojų autonomija (kiek laisvai darbuotojai gali pasirinkti operatyvinius sprendimus, suvokiama atsakomybė už atliekamą darbą; kontrolės lygis);
- Oficialios ir neoficialios grupės struktūros sutapimo laipsnis.
